Neigiamos kainos ir gamybos ribojimas: kodėl mažėja saulės parko pajamos ir kaip padeda kaupiklis

Baltų kaupiklių spintų eilė prie saulės modulių Vakarų Estijoje vakare
Saulės parkas su kaupikliu Vakarų Estijoje · 1 MW / 2 MWh
Šiame straipsnyje
  1. Saulės parkas kasmet uždirba vis mažiau
  2. Kodėl vidurdienį elektra pigiausia?
  3. Parko pajamas mažina trys dalykai
  4. Kaip kaupiklis pakeičia situaciją
  5. Kodėl balansavimo rinkos svarbios būtent dabar?
  6. Pavyzdžiai iš Estijos
  7. Kokio dydžio turėtų būti kaupiklis?
  8. Ar kaupiklis tiks mano parkui?
  9. Klausimai
Trumpas atsakymas

Saulės parko pajamos mažėja, nes visi parkai gamina vienu metu, todėl vidurdienį kainos žemos ar net neigiamos. Kaupiklis sukaupia perteklių, parduoda jį vakare, kai kainos aukštesnės, o tarpais uždirba balansavimo rinkose. Vakarų Estijoje 1 MW / 2 MWh kaupiklis parko pajamas padidino iki dešimties kartų, o atsipirkimo laikas – apie dvejus metus.

Svarbiausia
  • Vidurdienį kainos krenta, nes visi saulės parkai gamina vienu metu.
  • Kaupiklis perkelia perteklių į vakarą, o tarpais uždirba balansavimo rinkose.
  • Vakarų Estijoje kaupiklis parko pajamas padidino iki dešimties kartų, atsipirkimo laikas – apie dvejus metus.

Saulės parkas kasmet uždirba vis mažiau

Kai parkas buvo planuojamas, skaičiai atrodė gerai: saulė nemokama, prijungimas prie tinklo patikimas, pajamos nuspėjamos. Paskui aplinkui iškilo vis daugiau parkų. Dabar saulėčiausios valandos – būtent tos, dėl kurių parkas ir statytas, – dažnai yra valandos, kai jo pagaminta elektra verta mažiausiai.

Tai ne vieno parko bėda. Taip veikia rinka, kurioje daug saulės ir vėjo energijos, ir šis poveikis tik stiprėja. Gera žinia ta, kad būtent tokiai situacijai kaupiklis ir sukurtas.

Kodėl vidurdienį elektra pigiausia?

Kai šviečia saulė, visi regiono saulės parkai gamina vienu metu. Pasiūla smarkiai išauga, paklausa lieka tokia pati, ir kaina krenta – kartais net žemiau nulio. Vėjo parkams tas pats nutinka vėjuotomis dienomis. Ekonomistai tai vadina kanibalizacija: kuo daugiau saulės ir vėjo energijos patenka į tinklą, tuo mažiau elektra verta būtent tomis valandomis, kai šios elektrinės gamina.

Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos energetikos planuose numatyta daug naujų vėjo ir saulės elektrinių. Todėl kainų skirtumai tarp pigių ir brangių valandų greičiausiai didės, o ne mažės.

Parko pajamas mažina trys dalykai

  • Žema kaina tada, kai gaminate. Parko sąnaudos nemažėja, o pajamos per valandą mažėja.
  • Gamybos ribojimas. Kai tinklas negali priimti visos elektros arba kaina tampa neigiama, dalį gamybos tenka išjungti, ir ta energija tiesiog prarandama.
  • Nenaudojamas prijungimas prie tinklo. Saulės parkas visa prijungimo galia naudojasi tik maždaug 20 % metų laiko. Likusį laiką brangus turtas didžiąja dalimi stovi nenaudojamas.

Kaip kaupiklis pakeičia situaciją

  1. Perkelia energiją laike. Vidurdienio perteklius sukaupiamas ir parduodamas vakare, kai saulė jau nusileidusi, o kainos aukštesnės.
  2. Uždirba balansavimo rinkose. Šiandien didelė kaupiklio pajamų dalis gaunama aFRR ir mFRR rinkose, kur kaupiklis laukia pasirengęs balansuoti tinklą.
  3. Naudoja prijungimą naktį ir žiemą. Kaupiklis gali prekiauti per prijungimą prie tinklo ir tada, kai parkas negamina.

Kodėl balansavimo rinkos svarbios būtent dabar?

Šiandien didelė kaupiklio pajamų dalis gaunama iš balansavimo rinkų (aFRR ir mFRR), o ne vien perkant pigiai ir parduodant brangiai. Šios pajamos gali keistis, rinkoje atsirandant daugiau kaupiklių, todėl svarbus greitis: šiais metais pradėjęs veikti kaupiklis uždirba šiandieninėje rinkoje, o ne kitų metų rinkoje.

Vertindami didelius projektus, bankai paprastai žiūri toliau nei balansavimo rinkos ir savo analizę grindžia 18–20 metų kainų skirtumais. Kainų skirtumas yra ilgalaikis projekto pagrindas, o pajamos iš balansavimo rinkų – premija, dėl kurios pirmieji metai būna ypač pelningi.

Pavyzdžiai iš Estijos

  • Saulės parkas Vakarų Estijoje: 1 MW / 2 MWh kaupiklis, pristatytas ir paleistas per du mėnesius, prekiauja kitos paros, einamosios paros, aFRR ir mFRR rinkose. Palyginti su vien saulės parku, pajamos išaugo iki dešimties kartų, atsipirkimo laikas – apie dvejus metus. Projektas →
  • Saulės parkas Šiaurės Estijoje: 500 kW / 2,15 MWh kaupiklis mažina gamybos ribojimą ir uždirba kitos paros, einamosios paros bei balansavimo rinkose. Projektas →
  • Vėjo parkas Saremos saloje: 2 MW / 4 MWh kaupiklis šalia 6 MW vėjo parko išlygina gamybą ir kasdien dirba aFRR ir mFRR rinkose. Projektas →

Kokio dydžio turėtų būti kaupiklis?

Vieno teisingo dydžio nėra, tačiau padeda kelios praktinės taisyklės.

  • Trukmė. Dauguma parkų kaupiklių visa galia gali veikti dvi arba keturias valandas – pakankamai, kad vidurdienio perteklius būtų perkeltas į vakaro piką.
  • Sprendimas. Iki maždaug 1 MW paprastai geriausiai tinka modulinės kaupiklių spintos šalia esamų inverterių. Nuo vieno ar dviejų megavatų dažnai tikslingesnis konteinerinis kaupiklis.
  • Prijungimas. Naudojant esamą parko prijungimą prie tinklo, investicija būna mažesnė, o projektas – greitesnis.

Kiekvieno kaupiklio dydį apskaičiuojame pagal paties parko gamybos duomenis – nuo 50 kW iki 10 MW.

Ar kaupiklis tiks mano parkui?

Kaupiklį verta apsvarstyti, jei jūsų parkui saulėtomis ar vėjuotomis dienomis tenka riboti gamybą, didžiąją dalį elektros parduodate pigiausiomis valandomis arba prijungimas prie tinklo didelę metų dalį stovi nenaudojamas. Jis tinka tiek saulės, tiek vėjo parkams, taip pat mažosioms hidroelektrinėms ir kogeneracinėms jėgainėms, kurioms baigiasi parama.

Nedidelį žemosios įtampos projektą galima paleisti maždaug per mėnesį, tad į rinką patenkate, kol sąlygos palankios. Daugiau apie tai – puslapyje Saulės ir vėjo parkai.

Klausimai.

Ar kaupiklis tiks prie mano esamo parko?

Taip. Jis prijungiamas prie esamo parko ir naudoja tą patį prijungimą prie tinklo.

Ar man pačiam reikės prekiauti energija?

Ne. Kaupiklį rinkose valdo optimizavimo partneris.

Ar tai tinka ir vėjo parkams?

Taip. Problema ta pati: kai pučia vėjas, kainos žemos. Saremos saloje 2 MW / 4 MWh kaupiklis veikia šalia 6 MW vėjo parko.

Su kokio dydžio parkais dirbate?

Statome 50 kW – 10 MW galios kaupiklius, o kiekvieno kaupiklio dydį apskaičiuojame pagal paties parko gamybos duomenis.

Erik TamsaluBendraįkūrėjas

Erik Tamsalu yra vienas iš Nordess įkūrėjų.

Jums taip pat gali būti įdomu

Visi straipsniai